Šviniaus įtaka Kalėjimų departamentui - interviu su Daktaru rytoj

Pakalbėkime dar kartą apie žodžio laisvę. Kas mane seka, žino, jog prieš keletą dienų lankiausi Pravieniškėse ir kalbėjausi ten su iki gyvos galvos kalinčiu Henriku Daktaru.

Savaime tai nebūtų joks stebuklas. Su šiuo nuteistuoju kalbėjosi visi, kas netingi. Nuo didžiausių portalų žurnalistų iki Youtubo blogerių, tokių kaip Teismo vikingas. Niekam niekada tai neužkliuvo.

Žinoma, esminis klausimas, apie ką kalbiesi. Mano pokalbio tikslas nebuvo dar kartą išgirsti apie tai, jog Daktaras nekaltas, pajuokauti apie kriminalinę romantiką. Kalbėjome gana konkrečiai apie Arūną Pukelį Švinių, apie tai, kas atsitiko su Enriku Daktaru ir kaip teismai nepamatė smurto, apie bendradarbiavimą su teisėsauga, apie Rusijos ir Baltarusijos vagis, su kuriais buvo palaikomi glaudūs ryšiai, apie Lietuvos gaujas ir Šviniaus gaujos vietą tarp jų bei kitus dalykus.

Mane pasiekė informacija, kad Šviniaus advokatas kreipėsi į Pravieniškių ir Kalėjimo departamento (KD) vadovybę reikalaudamas paaiškinti, kodėl man buvo leista kalbėtis su nuteistuoju.

Nors aš kreipiausi oficialiai pasirašytu raštu vos tik atsirado proga (kai buvo vėl leisti trumpalaikiai pasimatymai)  KD vadovą Virginijų Kulikauską toks mano pokalbis labai suneramino. Mano žiniomis, ne tik pažadėtos problemos Pravieniškių vadovybei, bet ir inicijuojamas tvarkos pakeitimas, kuris stipriai apribos visuomenės teisę žinoti.

Iki šiol prašymas pasikalbinti nuteistąjį, jei jis pats sutinka, buvo gana formalus ir teikiamas pataisos namų vadovui. Norima, kad dabar tai spręstų tik KD. Kitaip tariant, KD vadovas nuspręstu kas ir kokiomis temomis gali kalbėtis. Nepatinka pokalbio tema, lauksi, kol nuteistasis išeis. Henriko Daktaro atveju, galimybės pasikalbėti galima nesulaukti niekada. Ir visas šitas procesas pajudėjo Šviniaus rankos mostelėjimu. Jokių abejonių, ką KD vadovybė gina šioje situacijoje neturiu ir tai tikrai nėra visuomenės teisė žinoti.

Dabar nenoriu labai plėsti, bet Pravieniškėms ir Kalėjimų departamentui skirsiu savo dėmesio. Aš jau esu sukūręs epizodą apie tai, kaip V.Kulikauskas ir jo pavaldiniai persekiojo ir iki šiol persekioja profsąjungos lyderius, kaip KD kriminalinės žvalgybos skyrius klausėsi ne nuteistųjų siekiant pvz., išaiškinti telefoninius sukčius, o sekė pareigūnus. Na ir kuo visa tai virto. Maža užuomina, policijos pareigūnui pradėtas tarnybinis patikrinimas už piketo organizavimą ir jis gali netekti darbo.

Čia galiu tik pažadėti, kad atetiyje prie tokių piketų prisijungsiu pats. Galim apsimesti, kad viskas gerai, bet ribos seniai peržengtos ir kažkaip norisi į tai atkreipti dėmesį.

Tai tik ledkalnio viršūnė. Kas vyko KD yra sunkiai suvokiama sveiku protu. Ir panašu, kad problemos ne sprendžiamos, o grįžtama prie sistemos uždarumo, milijoninių aferų (tokių kaip biokuro katilinė Pravieniškėse) įteisinimo, kriminalinio pasaulio autoritetų dangstymo. Kodėl su tuo taikstosi politinė vadovybė, nežinau. Galiu tik apie tai kalbėti ir tai toliau darysiu.

Tikiu, kad Teisingumo ministrė, KD kuruojantis viceministras atsitokės ir partija, kurios pavadinime yra žodis "Laisvė", nesiims vienos pagrindinių žodžio laisvės varžyti. Kažkaip vilčių vis mažiau.

Na ir visai pabaigai. Mano kelionės tikslas nebuvo nei Daktaras, nei Pukelis. Parsivežiau kur kas didesnę temą, kurios anonsuoti dar negaliu, bet jūs ją pamatysite. Tai daug ką paaiškins.