Švinius skundžia daug dalykų. Pvz., paskutinį savo 25 tūkst. eurų reikalavimą jis grindžia tuo, kad aš viešai pasakiau, jog jis vadovavo nusikalstamai švinių grupuotei, o jis už tai teistas nėra, todėl tai aiškiai melagingi ir jo garbę bei orumą žeminantys faktai.
Taip pat abiejuose ieškiniuose prašo milžiniškų sumų dėl jo atvaizdo naudojimo be leidimo. Suprask, nuotraukas, kur jį veda pareigūnai, kur jis su Henriku Daktaru sėdi prie vieno stalo ir panašias aš naudoti negaliu, nes jos taip pat žemina jo garbę ir orumą.
Gal iš tiesų netrukus nebegalėsime naudoti septynis kartus teisto nusikaltėlio (šį žodį Švinius (šį žodį Š... taip pat skundžia) taip pat skundžia) nuotraukų ir teks ieškoti kitų būdų iliustruoti itin šlykščią jo biografiją?
Neįmanoma užgniaužti laisvo žodžio, bet galima priversti visuomenę bijoti sakyti tiesą. Nes ieškiniai dideli, bagažinės talpios, gaisrai negailestingi. Net kai ji akivaizdi, kai ją savo akimis matė tūkstančiai, kai savo kailiu tai patyrė. Tokioje santvarkoje mes jau gyvenome. Tvirtai tikiu, kad laikai pasikeitė. Pamatysim.
Nors apsisprendžiau šį savaitgalį skirti kitai temai ir ji netrukus, kitos savaitės pradžioje jūs detaliai pamatysite, ką skundžia Švinius, kokius duomenis teismui pateikiau aš, įsitinkinsite, ant kokių molinių kojų stovi šis milžinas.