Kelios mintys

Chebra,

ačiū visiems, kad esate čia. Man nereikia didesnės paramos, to, ką gaunu, man daugiau nei užtenka. Manęs daug kas klausia dėl Laisvės TV, Birutės ir Dovydo. Ne, jungtis neplanuoju, per daug vertinu savo laisvę ir dėl Laisvės jos atsisakyti nenoriu :)

Taip pat suprantu, kad ten labai gera chebra ir ji tampa dar geresnė su Dovydo ir Birutės atėjimu. Bus labai įdomu pamatyti, kas bus toliau, kiek toli jie eisi, nes patys matote, jog temų, į kurias nenorima ar bijoma veltis, labai daug. Jeigu jie nebijos, ir pats palaikysiu papildomai, ir kitus nuolat raginsiu tai daryti.

Labai tikiuosi, kad jau kitą savaitę pavyks jums pristatyti dar vieną žmogų šiame kanale. Juo tikiu, matau nemažą perspektyvą, patinka, kaip jis dirba ir čia jau kaip visada - geriems gali tik pasiūlyti, o jau jie sprendžia, ar nori kažką keisti ir surizikuoti. Matysim.

Formato keisti nenoriu - tai mano asmeninis video blogas, tačiau norėčiau, kas savaitę įdėti po epizodą į Youtubą, per mėnesį 2 iš jų padaryti tiesiai Youtubui (dažnai šaltiniai prašo būtent to), o 2 išrinktumėte jūs iš 8 epizodų Patreone. Vietoje 8 padaryti 10 epizodų turint papildomą žmogų, nėra neįveikiama užduotis, man atrodo, tai būtų idealus balansas.

Turiu labai daug kvietimų į pačius įvairiausius renginius, filmavimus, laidas, konferencijas ir t.t. Matau, kad tai ima atimti per daug laiko ir imsiu atsisakinėti, nes dabar bent kelis mėnesius noriu pavaryti su turiniu. Taip, Laisvės TV man tą motyvaciją suteikia, noriu pažiūrėti, kaip atrodysiu naujame kontekste temomis, peržiūromis, rėmėjų skaičiumi (manau, jis mažės, bet noriu išlaikyti jūsų kuo daugiau), atsiliepimais ir t.t.

Vis padėkoju jums, gal nusibodo, bet tikrai nuoširdžiai stebiuosi, kaip man pavyko jus čia prisikviesti. Taip greita ir taip daug. Kai sutikau Klaipėdos rajone jauną šeimą, savo darbdavius, tiesiog supratau, kiek jūs geri, protingi žmonės, kuriems rūpi. Man tai geriausias įrodymas, kad darom prasmingus dalykus.

Bendraukime, tarkimės, žinau, kad nesuspėju visiems atsakyti iš karto, bet visada atsakau (tikiuosi, nieko nepraleidau) ir kai gaunate atsakymą net ir vėliau, jis visada būna tik iš manęs. Tai išsaugosiu ir ateityje.

O dabar keliauju montuoti. Kai dirbau žurnalistu, man labiausiai patikdavo tas jausmas, kai turi kažką gero savo diktofone, dokumentuose, galvoje, žinai, kad tai bus svarbu ir įdomu, grįžti prie kompiuterio ir imi galvoti, kaip tai geriausiai papasakoti. Tai va, dabar aš būtent toje būsenoje :)